sannleikr (noun m.) ‘[truth]...’

• Þorm Þorgdr 11^V (Fbr 14)/6 — sannleiks ‘for truth’ 1025
• Anon Mdr 30^VII/8 — sannleikr ‘truth’ 1300
• Anon Pét 51^VII/2 — sannleiks ‘of truth’1360

elements in compounds